pailsis

1 pãilsis sm. (1) K, pailsỹs (3^b) Pc 1. žr. poilsis 1: Par šventes pats gerasis pãilsis Užv. Būtų pãilsis, jei būtumiam linų neturėję Grg. Esu be pãilsio – dieną naktį dirbu i dirbu Lkv. Rašai i rašai be jokio pãilsio Pvn. Pãilsio neturėjau visą amžių Vn. Senims žmonims daba pãilsis Lnk. Jis anksti atsikėlė, tegu atsigula pãilsio Pc. Mun duona minkyti pãilsis KlvrŽ. Tai atsisveikinkim dabar su ja ir eikime į pailsį Vd. Jau naktis, visi rengias gultų, visi ieško pailsio J.Bil. Naktelė atėjo pailsį nešdama Vnž. Mano žirgas, pabėgėjęs dieną, turi gauti pailsį gerą V.Piet. Atlikimas darbo ar reikalo jų džiaugsmu bu[v]o, o pailsis po vargų linksmybe S.Dauk. Vienas [vaikas] rėkia, kitas rėkia, nei kokio pailsė̃lio nėr nei tau dieną, nei tau naktį Pl. Tėvai ir nuėjo į pailsį Kel1881,316. Kad vėjelis pūtė, tai svirnelis ūžė, tai ma[n] lengvas pailsėlis aukštame svirnely JD434. Dirbau darbelį be pailselio, duos man tėvužis didę dalelę KlpD114. Pikti ponai ir urėdai neduod manie pailselio D10. Nor mano galvelė miego, miego, nor mano širdelė pailselio N39. Dukterėlę auginai, jaunuolėlę mokinai, sakei kalbėjai – bus galvelei pailsėlis LTR(Dkk). ^ Tinginys niekad neturia pailsio Slm. Pãilsis pačiam ant gero, o darbas kažin kam būs Dov. Pailsãlis man pačiai, darbalis svetam (svetimam) svietui J. Dieną naktį eina, niekados pailsio neturi (laikrodis) J.Jabl. 2. poilsio, pogulio metas: Pavasarėlį rūteles sėjau, per pailsėlius nusiravėjau (d.) Šd.